Fėjų pasaka

Ne ramios dienos pamiškės trobelėje, o ryžtas su šelmiška šypsena žengti į mišką ir atsiduoti nuotykiui. Taip laimę supranta nestovintys vietoje. Jie moka supurtyti gyvenimo struktūras. Ir plyšiuose atrasti erdves naujiems pasauliams ir įspūdžių šuliniams.

Laimingi žmonės keliauja.

Tačiau kelionėse neretai sukausto šablonai, klišės ir nuobodulys. Miške pilna išvaikščiotų kelių, kuriuose susidaro eilės ir skraido dirbtiniai paukščiai. Dažnas bežiovaudamas jose ir uždūsta. Laimingų žmonių čia nematyti – jie pasuko slaptais potyrių takais.

Nes sutiko fėjas.

Maži fėjų stebuklai laimingiems keliautojams kuria dideles akimirkas. Bet reikia patiems jų norėti ir tikėti. Nes fėjas atranda tik spalvingi ir džiaugtis gyvenimu nepavargę žmonės.

Fėjos jiems pažvelgia giliai į sielą. Ir išburia kelionę pagal tos sielos ritmą ir polėkį.

O dabar keliaukite ir keliaudami atminkite, jog kelionių fėjos bus šalia. Slapčia sergės nuo rūpesčių Jūsų nuotykį. Ir džiugins tyliai.